Miklusėnų g. 38A, LT-62332 Alytus 

Tel.: 8 315 72 920;
        8 315 72 921;
        8 315 21 909;

El. p. ld@vyturelis.alytus.lm.lt


Rugsėjo antrąją savaitę pradėjome labai gražia iniciatyva – ,,Pasakų iššūkis-2019"- t. y. 21dieną skaityti NE LITERATŪRINES pasakas ugdytiniams.

Džiaugiuosi „Kačiukų“ grupės susidomėjimu – daugumos auselės jau moka klausytis. Vaikai pasakėles priėmė labai šiltai ir teigiamai. Susikūrėme ritualą, kurio vaikučiai  laukė, sekimui rinkosi pasakėlę iš siūlytų pavadinimų. Auklėtoja (mama-katytė), pasipuošusi ausytėmis, buvo pasakininkė. Pasakėles skaitėme, aptarėme, pagal galimybes bandėme iliustruoti.

Didžiausias trūkumas, su kuriuo susidūrėme projekto metu – laiko stoka. Ugdomosios veiklos metu nenorėjome atsilikti nuo savaitei iškelto pagrindinio tikslo. Prieš pietų miegelį, po dienos žaidimų ir nudirbtų darbelių, kai kurie jau nepajėgdavo išklausyti arba papietavę išeidavo namo.

Su 4-mečiais buvo sunku išrinkti pačią pačiausią pasaką, bet pastebėjau, kad patiko stebuklinės pasakos apie raganas ir karalaičius. Ir pasibaigus iniciatyvai ugdytiniai jų laukia. Skaitėme daug pasaulio pasakų, bet labiausiai patiko lietuviškųjų tekstai.

Stebėjausi, kad vaikai nesibodi pasakomis, kuriose žudoma, mušama, nugalabijama. Paklausti atsako, kad pasaka buvo graži, prisimena tai, kas buvo baisu.

Apie startą ir įspūdžius iniciatyvos metu dalinausi socialiniame tinkle – ugdytinių tėvelių grupėje. „Aukime su pasakomis”- raginau suaugusiuosius, bet jie buvo gan pasyvūs. Tik vienas kitas sakė skaitę namuose ar domėjosi, kas tą dieną vyko.

Sulaukiau mažai palaikymo.

Jei pavyks dalyvaut kitais metais, galbūt pritaikysime neįprastus pasakų pateikimo būdus.

Dabar, jau iniciatyvai pasibaigus, jaučiuosi gerai, džiaugiuosi su mažaisiais paaugusi ir perskaičiusi daug įvairiausių pasakų.

Angelė Markevičienė, ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė

Beveik visą rugsėjį gyvenome pasakų stotelėse… Kiekvieną dieną, kartais ir ne po vieną kartą, vaikai klausėsi skaitomų pasakų. Patys kūrėme pasaką naudodami turimas pirštukines lėles, jas inscenizavome, piešėme herojus. Kalbėjomės, aptarėme, aiškinomės nesuprantamus žodžius – visko ir neišvardinsi. Labiausiai mums patiko pasaka ,,Kodėl kiškio ilgos ausys".

Vilma Kareskevičienė, vyresnioji ikimokyklinio ugdymo auklėtoja