– Alytaus miesto savivaldybė  šv. Valentino dienai nori suteikti kitokią prasmę – parodyti meilę savo gimtajam miestui, todėl  kviečia alytiškius nufotografuoti originalią nuotrauką, nupiešti piešinį, iš sniego nulipdyti didelę širdį ar bet kokiu kitu būdu parodyti savo meilę Alytui, – tokio kvietimo sulaukėme artėjant šv. Valentino dienai. 

Sniego šiemet turime, piešti mokame, todėl meilę Alytui išpildėme sukurdami piešinį sniege. Idėjos autorės: mokytoja jurgita Orechovienė ir auklėtojos padėjėja Emilija Baliukonytė. 

Vasario 17 dieną  į "Vyturėlį" saugiai atkeliavo Alytaus miesto savivaldybės dovanos – prizas už daugiausia patiktukų šv. Valentino dienai skirtame konkurse. AČIŪ. Naujausios grupės – "Nežiniukų" vaikučiai jau džiaugiasi. Kadangi mūsų darbas – visos bendruomenės meilės širdis Alytui, tai ir dovanomis dalinsimės visi.

Tėvynės meilė poetams – lyg vėliavos nešimas. Aukštai iškėlus, jaučiant didelę atsakomybę. O trispalvio bumbulo šildymas mažuose delnukuose, prisisegimas prie kepurės, saugojimas, kad nepasimestų snieguose…Spalvų prasmių mokymasis…Juk tai irgi Tėvynės meilė. Vyturėliukų bumbuluota Tėvynės meilė. Šitaip mokomės švęsti Laisvę.

Direktorė Zita Reipienė

VYTURIUK, VYTURĖLI, VYTURYTI-

GRĮŽK PAS MUS – ATSIBUDO JAU SAULYTĖ!

ČIR VIR VIR VYTURĖLI, VYTURYTI,

MOKAM TAVO DAINELĘ – PAKLAUSYKI…

            Vasario 24 dieną kvietė vaikai – įvairūs paukščiai – sugrįžti Vyturį. Pavasario pranašą. Nes vasario 24 – Vyturio diena. Ir lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vardadienis.

Tingiai iš miegų atsikėlusi Saulutė painiojosi – nesusigaudė, koks metų laikas. Tai  vieną po kito kvietė visus metų laikus, kol vaikai atpažino jau laukiamą linksmą Pavasarį. Pavasaris su Saulute kalbino paukščius, atskridusius į šventę. Šie giedojo, čireno, klegėjo – pasakojo įvairiausiais balsais. Išsipasakoję, pasidžiaugę, kad žiemą nebuvo sunku, nes vaikučiai juos globojo –  lesino, pasigedo Vyturėlio. Pašaukė ir šis atskrido. Ir pažadėjo pasilikti, jei visi kartu pasimokys iš protingosios Pelėdos.  Mokytoja Pelėda „mokė“ paukštelius gyvenimo išminties: net mažas ženklas gali reikšti didelius dalykus. O svarbiausia vieniems su kitais sutarti, nes po Saule užtenka vietos visiems ir visi reikalingi.

            Minėti Vyturio dieną – švęsti „Vyturėlio“ vardadienį šiais metais buvo daug smagiau, nes kartu šventė Putinų mikrorajono lopšeliai-darželiai „Šaltinėlis“, „Obelėlė““ ir Putinėlis“. Sulaukėm ir svečių, ir dovanų. Ačiū už bendrystę. Kartu įgyvendindami projektą „Vardadienis? Švęskime kartu“ ne tik švenčiame. Siekiame ugdyti vaikų pažintines, socialines, komunikavimo, sveikatos saugojimo, menines kompetencijas.

Elena Astrauskienė, vyresnioji priešmokyklinio ugdymo pedagogė

Lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ 2021 metais įgyvendinamas projektas „IŠMOK JAUSTIS GERAI-3“. Projektas tęstinis, įgyvendinamas nuo 2019 metų. Esam dėkingi Lietuvos vaikų ir jaunimo centrui už įdomią iniciatyvą, bet dar labiau sau, kad susidomėjome projektu, sudalyvavome, įsitraukėme ir kasmet pasirenkame tęsti. LVJC projektas buvo orientuotas į pedagogų (įstaigų vadovų taip pat), darbuotojų sveikos gyvensenos įgūdžių stiprinimą, streso prevenciją, rūpestį  fizine ir emocine savijauta, akcentuojant paties žmogaus sąmoningą pasirinkimą investuoti į savo gerą savijautą. Investuoti plačiąja prasme. Domėtis, mokytis, pažinti, dalintis patirtimis, formuotis nuostatas…Ieškoti motyvacijos, kad darbe „apsimoka“ jaustis gerai. Nepriklausomai nuo nieko. Oro, vaikų tėvų nuotaikų, direktorės „išsidirbinėjimų“, net covid sukeltos sumaišties ir netikrumo. Pandemijos situacija dar labiau atskleidė projekto tikslų aktualumą – patiems rūpintis savo fizine, psichine, emocine sveikata, palaikyti kito geras emocijas, auginti bendruomenišką įstaigos ir savo asmeninį emocinį intelektą.

Kodėl puošiame namus? Kad branginame, rūpinamės tais, kurie juose gyvena.

Savo "Vyturėlį" vyturėliukai irgi puošė kaip savo namus. Pasidžiaukime, pasižiūrėkime, kiek daug jaukių kampelių, šventinių akcentų atsirado.

Ačiū, kad esame kartu. Jaukių naminių Kalėdų. Gerų, kūrybingų Naujųjų metų mums visiems.

https://youtu.be/jO5BWze2uNQ

Susipažinkite. Taip mes svajojame, planuojame, žaidžiame, kuriame "Vyturėlio" šv. Kalėdų šventę. Norime išmokti kasdien kurti nors mažą stebukliuką. Kad, praėjus didžiosioms metų šventėms, nebūtų liūdna.

Kviečiame prisijungti, palaikyti, kurti drauge.

Direktorė Zita Reipienė

ADVENTO VAINIKAS

Advento vainikas – svarbus Kalėdų simbolis. Vilties, šviesos pergalės prieš žiemos tamsą, Kristaus pergalės prieš tamsybes ir mirtį ženklas.

Mūsų visų vaikučių, darbuotojų po žagarą, šakelę, kankorėžį, žodynėlį lauke kuriamas Advento vainikas – tai mūsų pastanga kartu kurti šventę, mūsų tikėjimas, kad šviesa yra stipresnė už tamsą, mūsų svajonė vėl galėti susieiti, būti kartu.

Vainikas kuriamas iš gamtinės medžiagos. Tik gaminant žibintus ( vietoj žvakių) panaudota laminavimo plėvelė. Kad būtų saugu.

Kalėdų senelis tikrai ateis.

https://youtu.be/L8-0dcr_Mng             

Keksiukas tai mažas keksas. O keksas – tai kepinys. Saldumynas, kuris kepamas iš miltų, cukraus, sviesto, pieno, kiaušinių, kepimo miltelių, druskos. Daug ir dažnai, ko gero, valgyti negalima, tiesiog nesveika, nes jis būna labai skanus ir didelė pagunda daug daug prisivalgyti. Tai ką daryti, jei tau patinka kepti keksiukus?

DALINTIS. NES DALINTIS YRA DŽIAUGSMAS. LAIMĖ. NES DALIJIMASIS YRA GERAS DARBAS, KURIS PUOŠIA TAVO ŠIRDELĘ.

Lapkričio mėnesį lopšelio-darželio „Vyturėlis“ visų grupių vaikučiai su savo auklėtojomis dalyvavo iniciatyvoje „Džiaugsmo keksiukas“.

„Kadangi metas toks, kad vaišinti vieni kitų negalime, tai „kepėme“ įvairius keksiukus. Iš kankorėžių, molio, modelino ar popieriaus. Kažkas atliko užduotėles, ruošė tikrą tešlą ir kepė tikrus keksiukus, kažkas susipažino su vaistažolėmis ir su keksiukais skanavo kvapnią žolelių arbatą… Svarbiausia, kad visi dirbome, kalbėjome, kas kam suteikia džiaugsmo,  kodėl gera dalintis. Dalį keksiukų padovanojom „auklytėms”. Labai nudžiuginom. Ir supratom, kad stebuklai vyksta kasdien. Ypač tada, kai moki pagalvot apie kitą, pasirūpini pradžiugint, pasidalini. Kai kurie vaikučiai susigalvojo norus ir tiki, kad jų laukia dar vienas – pats didžiausias stebuklas. Įdomu, koks?”, – pavykusia iniciatyva džiaugiasi jos

Iniciatorė ir džiaugsmo keksiukų svarbiausia „kepėja” – vyresnioji ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Vilma Kareskevičienė.  AČIŪ.

 Direktorė Zita Reipienė

Iniciatyvą "Sveikai, draugiškai, sveikai" iniciavo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Joje dalyvavo 3 ankstyvojo amžiaus, 6 ikimokyklinio ir 2 priešmokyklinio amžiaus vaikų grupės, mokytojos ir jų padėjėjos. Iniciatyvą spalio mėnesį vykdė visos lopšelio-darželio grupės. 

Dalyviai pasirinko 6 temas iš rekomenduotų:

1. Judėjimo galia.

2. Vaisių ir daržovių nauda sveikatai.

3. Asmens ir burnos higienos svarba.

4. Miego galia.

5. Tylos galia.

6. Pagalba sau ir draugui.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų grupė organizavo akciją „Eiti ar bėgti? Nesvarbu! Svarbu judėti!“ Paskatinti vaikus judėti nebuvo sunkus uždavinys, nes daugelis nenuoramų pasižymi judrumu ir aktyvumu, tereikėjo sukurti judėjimui palankią aplinką, pasiūlyti originalesnę sportinę veiklą su įdomiomis užduotimis. Pasivaikščiojimui skirtą laiką lauke pradėdami nuo aktyvios veiklos, priešmokyklinukai išmėgino įvairius ėjimo būdus ir tempus: ėjo apie lopšelį-darželį žvaliai ir energingai, lėtu, vidutiniu, greitu tempu, atlikdami judesius rankomis ir kojomis, taikydami kvėpavimo pratimus; apibėgo pastatus, išbandydami bėgimą su užduotimis: vingiuota linija, zigzagais, peršokant nuo kairės kojos ant dešinės, šonu, atbulomis. Vaikai patys savo iniciatyva kūrė imitacinius judesius: striksėjo kaip kiškučiai, šuoliavo kaip kengūros, ėjo kaip drambliai, sėlino kaip lapės ir t. t. Keliavo į miesto Jaunimo parką ir pasimėgavo laisvu judėjimu ir ėjimu pagal ant asfalto pažymėtas užduotis.

Tie patys priešmokyklinio amžiaus vaikų grupės ugdytiniai ir mokytojai susidomėjo ir kita tema  –  „Miego galia“. Buvo pasidalinta patirtimi, kaip, kokiais būdais darbuotojai siekia, kad vaikų miegas būtų ramus ir kokybiškas. Pirmiausia siūlo pašalinti nereikalingą emocinę įtampą, susikurti vidinę ramybę, patiems kontroliuoti savo būseną ir būti savo emocijų šeimininkais. Grupėje vaikai klausosi pasakų, lopšinių, ramios, atpalaiduojančios muzikos, relaksuoja, atlieka atsipalaidavimo pratimus: „Pienės pūkas”, 5 pirštų kvėpavimo pratimus, masažuoja savo kūno dalis pagal imitacines pasakėles, prisimena malonius dalykus – „Geriausia dienos akimirka“ ir pan. Rąžosi tik atsibudę po miego: dar gulėdami lovoje, atsipalaidavę, galvodami apie gerus dalykus, kiek galima ilgiau, kol apima gera būsena. Sakoma, kad vaiko, kuris nepamiršta rąžytis, sulinkusiu stuburu nerasi.

Jauniausieji ikimokyklinukai judumo galią akcentavo per judriuosius žaidimus, nes jie yra tikras vaikų džiaugsmo šaltinis. Pasirinkę netradicines priemones – gamtinę medžiagą, kamštelius ir pagalvėles – vaikai nuotaikingai rungtyniavo  vienas su kitu, vaikiškai pasilinksmino, daug judėjo, žaidė žaidimus: „Kas greičiau surinks kankorėžius", „Rask savo spalvą", „Pagalvėlė".

Pasirinkus akcijai rekomenduotą temą ,,Vaisių ir daržovių nauda sveikatai“ grupėse buvo rodomi mokomieji, edukaciniai filmukai apie vaisius ir daržoves. Padedami mokytojų ir padėjėjų, patys mažiausieji gamino skanius vėrinėlius – vėrė supjaustytus įvairius vaisius ant medinių iešmelių, grožėjosi spalvotu rezultatu ir skanavo. Jaunesnieji ikimokyklinukai gamino daržovių ir vaisių košę, salotas. Vaikai patys ėmė vaisius, daržoves iš dubenėlio ir dėjo juos į smulkintuvą. Stebėjo, kaip atrodo smulkiai ir stambiai sutrintos daržovės ir vaisiai. Vyresnieji ikimokyklinukai plovė vaisius ir gamino vaisių salotas, prižiūrimi suaugusiųjų mokėsi pjauti peiliu. Vaikai net išrinko mėgstamiausią  daržovę – morką. Žaidė orientacinį žaidimą „Valgomas, nevalgomas”, lipdė vaisius ir daržoves, lygino pagal dydį, ilgį, dėliojo mažėjimo ir didėjimo tvarka. Priešmokyklinio amžiaus grupėje spaudė daržovių ir vaisių sultis, gamino daržovių užtepėles, krimto sveikuoliškus traškučius (pagamintus iš burokėlių), ragavo egzotiškus vaisius: granatus, mangus, persimonus, melionus ir kt.

Iniciatyvai pasirinkus temą ,,Asmens ir burnos higienos svarba“ ankstyvojo amžiaus grupės  mokytojos vaikučiams priminė, kaip taisyklingai reikia plautis rankytes. Drauge atliko nuotaikingą rankų mankštelę, pasiklausė dainelių. Nusiplovę rankytes vaikai apžiūrėjo jas su „stebuklingu“ aparatu (žibintuvėliu) – taip įsitikino ar tikrai rankytes nusiplovė švariai.

Vyriausiojo ikimokyklinio amžiaus ugdytinai ir jų mokytojos „įsiklausė“ į temą ,,Tylos galia“. Vaikams pasiūlyta grupėje paieškoti tylos. Rūbinėlėje įrengtas ramybės kampelis, atitvertas stacionaria širma, atsinešta sėdmaišių. Čia vaikai galėjo pasėdėti ar pagulėti, besiklausydami relaksacinės muzikos – gamtos garsų įrašų (paukščių čiulbesio, upelio čiurlenimo, medžių šlamesio). Pasiūlyta klausantis muzikos nekalbėti. Žaidžiamas žaidimas ,,Nė garso!“ su varpeliu. Žaidimo taisyklė – perduoti varpelį taip, kad šis nesuskambėtų, tai daryti labai tyliai ir atsargiai. Pagrindinė sąlyga – netrikdyti tylos. Žaidimas žaidžiamas susėdus glaudžiu ratu. Pirmiausia reikėjo perduoti varpelį kaimynui. Vaikams labiau patiko, kai reikėjo prieiti prie kurio nors sėdinčio toliau ir perduoti varpelį. Buvo susitarta kurį laiką kalbėti kur kas tyliau nei įprastai. Sėdint ant kilimo, vėliau susėdus prie stalo buvo kalbamasi. Patys susigrupavę po du, po tris vaikai kuždėjo, pasakojo kažką vienas kitam iš labai arti arba pašnibždomis į ausį. Kitoje grupėje buvo žaidžiami ir labiau žinomi tylieji žaidimai ,,Tylos karalius“, ,,Meškiuk, pabusk‘‘. Veiklą siejant su šia tema, naudojamas šviesos stalas. Vaikai piešė tylą, o grupėje apsigyveno Tylos nykštukas, kuris viską matė ir sekė vaikų elgesį. „Tyliukų“ paskatinimui kiekvieną penktadienį vaikams skirdavo po užduotėlę.

Temą  ,,Pagalba sau ir draugui’’ pasirinko mišraus amžiaus grupė, kurioje visi vaikučiai tik pradėję lankyti darželį, yra keletas grįžusių iš užsienio. Kai kurie ugdytiniai mokosi kalbėti lietuviškai, todėl jiems reikalinga ir būtina suaugusiojo bei draugų pagalba. Vaikai padeda vienas kitam susitvarkyti žaislus, apsirengti, atneša, paduoda, apauna batukus, naujai atėjusiam draugui parodo grupę. Vyresni rodo didesnę iniciatyvą padėti jaunesniems, pastarieji tai priima su malonumu. Paglosto, apkabina, paguodžia. Rytais sutinka vieni kitus, vakare išlydi. Padėdami kitiems mokosi padėti sau.

Iniciatyvos dalyvių atsiliepimai:

,,Tylos galia’’.

Pakeista rūbinėlės aplinka vaikams labai patiko, nustebino ir sukėlė tik geras, teigiamas emocijas. Stebėti vaikus iš šalies buvo labai geras, malonus, šiltas jausmas. Dauguma jautėsi gerai, laisvai, laikėsi pageidavimo nekalbėti. Vieniems tiesiog patiko ten būti, kitus  traukė spalvoti sėdmaišiai, o daugumą – relaksacinė muzika. Vaikai ją pavadino ramybės, saulės, vandens, lietaus, miško muzika. Labiausiai vaikams patiko lietaus muzika.

Žaidimas buvo naujas, įdomus, jį norėjo žaisti ne vieną kartą. Kai kurie buvo ypač susikaupę, atidūs, atsargiai elgėsi  su varpeliu, labai stengėsi išlaikyti tylą. Žaisdami vaikai rodė pasitenkinimą. Žaidė pakankamai ilgai, mėgavosi tuo, ką daro, nenorėjo sustoti. Emocijos buvo teigiamos, tyla vaikų netrikdė.

Susitarimo laikytis pavyko. Nustebino netikėtai tylūs, šilti ugdytinių pasišnibždėjimai. Kuždesiai esant šalia draugo ar net susiglaudus, buvo labai mieli, norėjosi žinoti, apie ką jie šnibždasi. Vieni jautėsi gan laisvai, kiti tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo, ką veikia draugai.

Vaikams labai patiko žaisti žaidimus, tyliai piešti, vis kitus sudrausmindavo, jų nuomone, taip galėtų būti visada. Tėveliai irgi liko patenkinti, kad mokomės bendrauti tyliai.

Vaikai klausydami tokių lopšinių labai greitai užmiega ir išmiega visą jiems skirtą miegą, atsikelia pailsėję ir linksmi. Mes visą tą laiką kalbėjomės pašnibždomis. Vaikai savanoriškai prisijungė prie tylos temos.  Pastebėję teigiamas emocijas ir vaikų susidomėjimą, mes visa tai kartosime ne vieną kartą.

,,Asmens ir burnos higienos svarba“.

Rankyčių prausimasis yra kasdienis įgūdis, tačiau kaskart suteikiantis vaikams  džiugių emocijų. Vaikučiai aktyviai, noriai  su dideliu džiaugsmu, susidomėjimu plauna, muiluoja ir šluosto rankytes.

,,Vaisių, daržovių nauda sveikatai“.

Ugdytiniai išgyveno atradimo džiaugsmą: gamindami vėrinėlius, mesdami į plaktuvą vaisių ir daržovių gabalėlius, ragaudami, uostydami, lytėdami kiekvieną daržovę ir vaisių. Vaikai ragaudami ,,glotnutį“, žvalgėsi vienas į kitą, stebėjo bendraamžių reakciją ir džiaugėsi bendryste.

Vaikams patiko patiems nuplauti vaisius ir uogas. Taip pat dėvėti prijuostes, vaikai sakė, kad jie kaip dideli, nes mama ar močiutė, kai gamina valgyti, užsiriša prijuostę. Mokėsi pjauti su peiliu (plastikiniu), nes sakė, kad su tikru dar gali įsipjauti. Ragavo savo pagamintas salotas ir jas gyrė, kad skanu. Smagu buvo matyti susidomėjusius, iniciatyvius vaikus. Vaikai sakė, kad valgys vaisius ir daržoves, nes nori užaugti dideli ir stiprūs, būti sveiki.

Ugdytiniai pasidžiaugė: „Koks gražus ir spalvingas šiandien mūsų stalas“; „Aš šiandien labai sveikai maitinuosi“; „Kiek daug vaisių ir daržovių ant mūsų stalo“; „Jų prisivalgęs būsiu sveikas“; „Aš pasakysiu mamytei, kad valgytų daug daržovių ir nesirgtų“.

„Judėjimo galia “.

Ugdytiniai mėgavosi judria veikla ir įspūdžiai buvo malonūs. Džiaugėsi, kad įveikė visą distanciją nuo starto iki finišo ir nepavargo. Vaikai pasižymėjo vikrumu ir aktyvumu. Jiems patiko šokinėti nuo vienos kojos ant kitos, siūlė imitacinių judesių judėjimui. Daugumai vaikų labai patiko sportuoti ir judėti parke. Vaikams patiko žaisti žaidimus, norėjo juos kartoti. Ypač patiko žaidimas ,,Pagalvėlės“. Jį žaidė savarankiškai, keletą kartų.

,,Miego galia“.

Atpalaiduojanti veikla prieš miegą labai teigiamai veikia vaikus. Greičiau nurimsta ir užmiega net tie vaikai, kurie namuose nesilaiko dienos režimo. Grupėje naudojamus pratimus ir būdus dažnai vaikai atlieka namuose patys savarankiškai.

,,Pagalba sau ir draugui“

Auklėtojo (mokytojo) padėjėja: pati pareigybė sako, kad padėti, pagelbėti, yra nuolatinė ir pagrindinė veikla. Tokio įgūdžio skatinimas labai svarbus ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, nes skatina ugdytinių savarankiškumą, aukštesnį savęs vertinimą. Tokie paprasti darbai kaip padėti draugui susitvarkyti žaislus, pagelbėti padėjėjai nurinkti indus parodo, kad esam reikalingi, vertingi visuomenės nariai.

Rezultatų pateikimo aprašą parengė ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė Angelė Markevičienė ir ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Jurgita Orechovienė.

Įsibėgėjęs ruduo pakvietė ieškoti stebuklų gamtoje, patiems kurti stebuklus iš rudens gėrybių. Šiemet, kaip ir kiekvieną rudenį, lopšelyje-darželyje organizuota paroda „Dėdės derliaus dovanos“. Darbas virė iš pat ryto. Vaikai atsinešė vaisių, daržovių, uogų, kaštonų, gilių, lapų. Tad auklėtojos, vaikai, padėjėjos – visi pasitardami – pradėjo kurti stebuklą, kurio tikslas – skatinti vaikų kūrybiškumą ir supratimą, koks rudenėlis yra dosnus. Mažieji čiupinėjo, kūrė, derino, grožėjosi, samprotavo: ,,Kas čia bus?”, „Oho, kokie dideli sparnai!”, „Bet čia iš moliūgo…” Taip iš spalvoto ir turtingo rudens gėrybių su dainom ir šokiais visų mūsų džiaugsmui išskleidė sparnus darželio šerdis – paukštis VYTURĖLIS. Dabar jis sutinka ir išlydi kiekvieną, atėjusįjį į mūsų gražią bendruomenę.

Iš lietingo darganoto, bet turtingo rudens gimęs paukštis džiugins iki spalio pabaigos, todėl nepamirškit stabtelėję su juo pasilabinti ir sugalvoti norą! Kas ten žino, gal Vyturėlis jį nuskraidins į svajonių šalį?

Projekto autorės – Elvyra Vyšniauskienė ir Jurgita Orechovienė.

„MEŠKUČIŲ“ PASAKŲ IŠŠŪKIS 2020

            Rugsėjo 21 – lapkričio 13 dienomis dalyvavome iniciatyvoje „Pasakų iššūkis 2020“. Ši iniciatyva vyko jau antri metai, veiklos buvo integruotos į ugdymo planus. Sumanymo „Pasakos Augimui. Asmenybės ugdymo užsiėmimai“ organizatorė – Akvilė Sadauskienė.

            Iniciatyvos tikslas – populiarinti pasaką, kaip ugdymo priemonę, siekiant vaikus sudominti pasakomis bei įtraukti į pasakų skaitymo procesą tėvų bendruomenę.

            Kiekvieną dieną, mūsų pačių susigalvotu ritualu, vaikai pasikviesdavo vis kitą pasaką ir jos klausėsi, aptarė, diskutavo, analizavo ir kėlė probleminius klausimus. Vaikai kasdien ne tik klausėsi skaitomų lietuvių, latvių, estų, belgų, slovakų, bulgarų, vokiečių ir kitų tautų pasakų, bet ir aptarė, kuo pasakos panašios ir kuo skiriasi, kaip jos prasideda ir kaip baigiasi, kokie stebuklai vyksta, kas jose veikia. Patikusias pasakas vaidino, dalinosi įspūdžiais, kaip kas jautėsi, elgėsi. Pasitelkę žaidimą“ Sugalvok kitaip“, vaikai mėgino situacijas pakeisti, pakreipti kita linkme, dažnai užsimegzdavo dialogas. Ieškojo skaitytos pasakos šalies pasaulio žemėlapyje, suradę domėjosi jų vėliavomis, kalba, mėgino išmatuoti atstumą tarp Lietuvos ir girgėtos pasakos šalies. Vaikų žodynas pasipildė naujais žodžiais. Besiklausant  vaikams ne kartą sukėlė  juoką kitų šalių pasakų veikėjų vardai – juos stengėsi aiškiai ištarti ir įsiminti. Domėjosi naujais nežinomais žodžiais, aiškinosi jų reikšmę. Išklausytos, išanalizuotos pasakos daugeliu atvejų padėjo kasdieninėse situacijose koreguoti elgesį, emocinę ir psichologinę būseną. Išklausius pasakos, vaikams kilo minčių, kaip įgytas žinias išbandyti praktikoje pritaikant STEAM metodą. Pavyzdžiui, pasistatyti paršiuko namelį iš pagaliukų ir išmėginti jo tvirtumą.

Malvina Miškelienė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja, ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė