Miklusėnų g. 38A, LT-62332 Alytus 

Tel.: 8 315 72 920;
        8 315 72 921;
        8 315 64 167;

El. p. ld@vyturelis.alytus.lm.lt


O kas tas kosmosas?
O ką ten veikti?
Šiuolaikiniai vaikai domisi visai kitais dalykais, nei domėjosi jų tėvai ar seneliai, greičiau susigaudo naudodamiesi moderniais prietaisais. Pradžioje kosmoso tema atrodė, kad gali būti sudėtinga, bet vėliau paaiškėjo, kad pasirinkimas buvo sėkmingas. Smagu, kad vaikai ne tik džiūgavo, noriai dalyvavo veiklose, bet ir dalinosi per savaitę įgytomis žiniomis. Tikime, kad sužadinome vaikų smalsumą ieškoti atsakymų į visus jiems rūpimus klausimus apie tai, kas yra ten aukštai aukštai danguje. Ir aplink mus. Ir mumyse. Nes galiausiai paaiškėja, kad viskas gali būti KOSMOSAS.
Kosmosas – tai keistas lagaminas? Iš kur? Kas paliko? Galima pažiūrėti? Nuostaba ir susidomėjimas – begaliniai. Po ilgų diskusijų, pasvarstymų, daiktų tyrinėjimo nuspręsta, kad apsilankė Ateivis. Arba ateiviai. Žinoma, toliau svarbu veikti pagal paliktą instrukciją. Vaikai gamino kepures, ant marškinėlių piešė kosminius piešinius, telefonu kalbėjo su kitų planetų „gyventojais“. („Bitučių“ grupė).
Kosmosas – tai poezija?
Tai mažų vaikų svajonės?
 
Vytė Nemunėlis
 
KUR GYVENA MĖNULIS
 
Kur gyvena mėnulis
Kur žvaigždelių pulkai,
Ten norėtų gyventi Ir mažučiai vaikai.
Su baltais debesėliais
Kaip laiveliais plaukyt –
Visą Nemuno šalį, Vilnių, Kauną matyt. („Kodėlčiukų“ grupė)
 
Kosmosas – tai kalnas emocijų? Pasinaudojome sukurtomis „kosminėmis" erdvėmis: pabudinome mažųjų „kosmonautų“ vaizduotę, kūrybiškumą. Vaikai pasijuto tarsi tikrame kosmose, pajautė nesvarumo būseną: atsipalaidavo, ropojo, gulėjo, vartėsi, džiaugėsi šviečiančiomis „galaktikomis“. Net sugrįžus į grupę emocijos veržėsi per visus kraštus – tarsi kosminio kuro būtų visi prisipylę. Ir puiku, nes surasti pasislėpusią žvaigždelę – ne toks jau mažas darbas! („Viščiukų“ grupė)
Žaisti? Mankštintis? Sportuoti? Bėgioti? Šokti? Piešti? Vaidinti? Kosmose galima vaidinti? Idėja visiems labai patiko. Kibome į darbus: vaikai piešė savo veikėjus, juos kirpo, klijavo prie pagaliukų, apžiūrėjo draugų sukurtus personažus, pristatė juos vieni kitiems. Pasakos veikėjai buvo tokie: saulė, kūdikis, šikšnosparnis, šiukšlinė, gėlytė, žvaigždė, Marsas, debesėlis. Kokia čia pasaka? Paprasta! Na, gal truputėlį kosminė – „Šikšnosparnis nori gyventi Marse“. („Ežiukų“ grupė)
O gal verčiau pasidomėti teoriškai, kas tas kosmosas? Pirmiausia teoriškai susipažinome su Saulės sistema, planetomis ir kitais dangaus kūnais, išaiškinome planetų judėjimo principus. Tada pasigaminome Saulės sistemos modelį ir patikrinome, kaip veikia. Oho, kokios tos Visatos platybės! („Voveriukų“ grupė)
Kosmosas – tai aktyvi veikla? Todėl pirmiausia – sportas, kosminė astronautų mankšta, reguliarus kosminių galių pastiprinimas. Tik tada galima neišsitaškyti „Žvaigždžių galaktikoje”, kurioje laukė visiški netikėtumai ir norėjosi daug veikti, tyrinėti, išbandyti. Bėgioti, šokinėti burbuliniais takeliais, bet neužminti sraigių. Susigalvoti kaip ir sugaudyti kosminius drugelius ar tiesiog medituoti, žvelgiant į galaktikos skliautus, šviečiant kosminiams žiburėliams. („Kačiukų” grupė)
 
Kosmosas – tai paslaptis, neaiškumas, netvarka? Iš kur ta netvarka? Kas paliko lauke pėdsakus? Gal tai meška? Ne, nes nagų nėra. Ir ne žmogus, nes per dideli. O gal ta, tas kažkas, kas buvo apsilankęs grupėje ir palikęs žvaigždelių taką, šviečiančią apyrankę ir didelę netvarką? Gal tai tas, kuris rūbinėlėje per orlaidę skleidė užvesto erdvėlaivio garsą? Gal tai tas, kam patinka madų šou? Gal tai tas, apie ką pasakojo vaikas savo mamai, atėjusiai jo pasiimti, norėdamas kuo greičiau išpasakoti dienos įvykius ir rodydamas piršteliu į to kažkieno paliktus paslaptingus pėdsakus…. („Kačiukų” grupė)
 
Kosmosas – tai kažkuo užsiėmusi ir nelabai į vaikus dėmesį kreipianti auklėtoja? Kas čia bus? Pasirodo, net auklėtoja gali nežinoti. Šitai sudomino, vaikai prisijungė ir iš „neaiškumo“ pasidarė raketa. Galima „pasimatuoti“? Lyg ir tiko, bet į kosmosą skristi baisoka. Geriau išsiųsti astronautą. Iš grupėje rastų medžiagų ir priemonių visai nesunku buvo sumeistrauti ir astronautą. Pirmiau į kosmosą tegu skrenda jis. („Pelėdžiukų“ grupė)
Kosmosas – tai klausimas, iš kur galima sužinoti apie kosmosą? Žinoma, iš enciklopedijų, mokomųjų filmukų. Vartydami, skaitydami, žiūrėdami prikaupėme daug žinių apie Visatoje skriejančias planetas, Saulės sistemą. Sužinojome planetų pavadinimus, tyrinėjome išsidėstymą, „išmatavome“ atstumus nuo Saulės, atskleidėme kiekvienos ypatumus. Po visų šitų darbų drąsiai sukonstravome „tikrus“ planetų maketus. („Boružėlių“ grupė)
Kosmosas – tai kai kažkas nepavyksta? Skrendančius į kosmosą, mus užklupo meteoritų lietus ir susidūrė dvi raketos. Skrydis nepavyko! Teko moksliniams tyrimams į kosmosą siųsti robotus. Ir kitą dieną iš jų gavome informaciją – žvaigždynų schemas, kurias išanalizavę vaikai sėkmingai sukonstravo Saulė sistemos modelį. („Meškučių“ grupė)
Intensyviai padirbėję pasigaminom raketą, ją reikėjo išbandyti. Apsirengėm kosminiais drabužiais ir išskridom į kosmosą. Skraidydami išalkome, todėl nusileidome tiesiai į kosmoso virtuvę kepti kosminių sausainių, plakti kosminių kokteilių. Skoniai buvo skanūs. Ko gero, užaugę visi norėtume būti kosmonautai. („Nežiniukų“ grupė)