GELSTA KLEVO LAPAS, RUDENĖLI, LABAS!

Įsibėgėjęs ruduo pakvietė ieškoti stebuklų gamtoje, patiems kurti stebuklus iš rudens gėrybių. Šiemet, kaip ir kiekvieną rudenį, lopšelyje-darželyje organizuota paroda „Dėdės derliaus dovanos“. Darbas virė iš pat ryto. Vaikai atsinešė vaisių, daržovių, uogų, kaštonų, gilių, lapų. Tad auklėtojos, vaikai, padėjėjos – visi pasitardami – pradėjo kurti stebuklą, kurio tikslas – skatinti vaikų kūrybiškumą ir supratimą, koks rudenėlis yra dosnus. Mažieji čiupinėjo, kūrė, derino, grožėjosi, samprotavo: ,,Kas čia bus?”, „Oho, kokie dideli sparnai!”, „Bet čia iš moliūgo…” Taip iš spalvoto ir turtingo rudens gėrybių su dainom ir šokiais visų mūsų džiaugsmui išskleidė sparnus darželio šerdis – paukštis VYTURĖLIS. Dabar jis sutinka ir išlydi kiekvieną, atėjusįjį į mūsų gražią bendruomenę.

Iš lietingo darganoto, bet turtingo rudens gimęs paukštis džiugins iki spalio pabaigos, todėl nepamirškit stabtelėję su juo pasilabinti ir sugalvoti norą! Kas ten žino, gal Vyturėlis jį nuskraidins į svajonių šalį?

Projekto autorės – Elvyra Vyšniauskienė ir Jurgita Orechovienė.

„MEŠKUČIŲ“ PASAKŲ IŠŠŪKIS 2020

            Rugsėjo 21 – lapkričio 13 dienomis dalyvavome iniciatyvoje „Pasakų iššūkis 2020“. Ši iniciatyva vyko jau antri metai, veiklos buvo integruotos į ugdymo planus. Sumanymo „Pasakos Augimui. Asmenybės ugdymo užsiėmimai“ organizatorė – Akvilė Sadauskienė.

            Iniciatyvos tikslas – populiarinti pasaką, kaip ugdymo priemonę, siekiant vaikus sudominti pasakomis bei įtraukti į pasakų skaitymo procesą tėvų bendruomenę.

            Kiekvieną dieną, mūsų pačių susigalvotu ritualu, vaikai pasikviesdavo vis kitą pasaką ir jos klausėsi, aptarė, diskutavo, analizavo ir kėlė probleminius klausimus. Vaikai kasdien ne tik klausėsi skaitomų lietuvių, latvių, estų, belgų, slovakų, bulgarų, vokiečių ir kitų tautų pasakų, bet ir aptarė, kuo pasakos panašios ir kuo skiriasi, kaip jos prasideda ir kaip baigiasi, kokie stebuklai vyksta, kas jose veikia. Patikusias pasakas vaidino, dalinosi įspūdžiais, kaip kas jautėsi, elgėsi. Pasitelkę žaidimą“ Sugalvok kitaip“, vaikai mėgino situacijas pakeisti, pakreipti kita linkme, dažnai užsimegzdavo dialogas. Ieškojo skaitytos pasakos šalies pasaulio žemėlapyje, suradę domėjosi jų vėliavomis, kalba, mėgino išmatuoti atstumą tarp Lietuvos ir girgėtos pasakos šalies. Vaikų žodynas pasipildė naujais žodžiais. Besiklausant  vaikams ne kartą sukėlė  juoką kitų šalių pasakų veikėjų vardai – juos stengėsi aiškiai ištarti ir įsiminti. Domėjosi naujais nežinomais žodžiais, aiškinosi jų reikšmę. Išklausytos, išanalizuotos pasakos daugeliu atvejų padėjo kasdieninėse situacijose koreguoti elgesį, emocinę ir psichologinę būseną. Išklausius pasakos, vaikams kilo minčių, kaip įgytas žinias išbandyti praktikoje pritaikant STEAM metodą. Pavyzdžiui, pasistatyti paršiuko namelį iš pagaliukų ir išmėginti jo tvirtumą.

Malvina Miškelienė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja, ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė