„Draugystė – tai būtinybė, reikalingesnė už ugnį ir vandenį”, – rašė filosofas Ciceronas. Graži draugystė suteikia pilnavertiškumo jausmą, pasitikėjimą, artumą, supratimą. Turėti tikrą draugą – didelis džiaugsmas.

„Draugo diena“ lopšelyje – darželyje „Vyturėlis“ užsitęsė visą savaitę. Vaikai rašė, piešė kvietimus ir kvietė draugus į svečius smagiai atšvęsti „Draugo dieną“. Juk nėra nieko geriau, kai gali su draugais dalintis mažomis paslaptimis ir patirtimis, piešti, žaisti, sportuoti, dainuoti, gaminti vienas kitam dovanėles ir tiesiog būti kartu.

2023 m. pabaiga mūsų lopšeliui-darželiui  dosni įvertinimų ir apdovanojimų. Apie tai rašoma Alytaus miesto savivaldybės svetainėje.

https://alytus.lt/lt/naujienos/2023-m-pabaiga-lopseliui-darzeliui-vyturelis-dosni-ivertinimu-ir-apdovanojimu

Gruodžio 1-ąją dieną “Boružėlių” ir “Svajoklių” vaikučiai aplankė Prienų krašto muziejų. Tautiškai pasipuošusi šeimininkė ir jos padėjėjas Mantas, atskleidė duonelės atsiradimo kelią. Papasakojo kaip reikia iškūrenti krosnį, kaip užminkyti ir kildinti tešlą, kaip formuoti gražius kepalėlius ir paglosčius, “pašauti” į krosnį. O kaip malonu užuosti kepamos duonelės kvapą! Savo delniukuose laikyti iškeptos duonelės kepalėlius! O dar skaniau ją valgyti!

Tyliai uždegta pirmoji Advento žvakė, nuteikė mus visus ramiai laukti…

Kraštotyros muziejaus kieme, vaikų dėmesį patraukė sklandytuvas! Nepakilom su sklandytuvu į dangų, bet gidas Mantas mums atskleidė sklandytuvų sporto atsiradimą Prienuose.

Kokia nuostabi, pilna patirčių diena!

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ pakvietė prisijungti prie nuotolinių edukacijų ciklo „Žaliasis raštingumas“,  kurio tikslas – supažindinti visuomenę su teisingu praktiniu aplinkosaugos principų taikymu kasdienėje veikloje, parodant, jog būti gamtai draugišku žmogumi – nesudėtinga ir prasminga!

Lapkričio 30 d. priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu gamino Kalėdų eglutės žaisliukus. Buvo naudojamos įvairios nereikalingo spalvoto popieriaus atraižos, spalvotas žurnalas, reklaminiai lankstinukai, o dekoravimui tiko nenaudojamos sagos, karoliukai,  siūlas.

#žaliasistaškas

“Smalsučiai”, Tarptautinės programos “Zipio draugai” dalyviai, pasitikdami Draugo dieną, šiandien diskutavo apie draugystę: “Kaip išsaugoti draugą?”, “Kaip būti geru draugu?” Piešė savo geriausią draugą, jį pristatė grupei, pasakojo, kaip susidraugavo ir kaip vienas kitą pradžiugina ar nustebina, minčių lietuje dalinosi pamąstymais, koks turi būti draugas? Turėti tikrą draugą – didelis džiaugsmas, o draugystė – tai nepaprastas, kupinas atradimų patyrimas, kuris padeda vaikui augti, pažinti pasaulį, atskleisti save, suteikia pilnavertiškumo jausmą, pasitikėjimą, artumą, supratimą. Esame didelis draugų būrys ir kasdien smagiai leidžiame laiką, dalinamės džiaugsmu, liūdesiu, mažomis paslaptimis, šypsenomis.

Programą vykdo priešmokyklinio ugdymo mokytoja Malvina Miškelienė.

Šilta rudenėlio saulutė vėl pakvietė „Smalsučius“ į Laukučio dieną. Išsiruošėme į kelionę, ieškoti, atrasti, patirti, sužinoti. Kelionės tikslas – edukacija Alytaus profesinio rengimo centre. Paulius gerai žinojo kelią į mamytės darbovietę,  todėl mums smėlyje nupiešė kelionės schemą.  Bekeliaudami autobusų stotelėje vaikai aptiko įdomų dalyką – miesto transporto maršrutų planą. Smalsu, o kokiu numeriu pažymėtas autobusas važiuoja mano gatve? Vaikai ieškojo gatvės, kurioje gyvena, aiškinosi maršruto numerius, ženklus, svarbiausius pažymėtus miesto objektus.  Atrado ir Profesinio rengimo centrą. Pamatę pastatą, skaičiavo, kiek turi aukštų, skaitė gatvės pavadinimą, namo numerį, aiškinosi, kodėl Antano Jonyno vardu pavadinta gatvė, kuo jis įžymus. Vaikai sužinojo, kad šiame centre galima įgyti įvairių profesijų, o patys artimiau susipažino su kirpėjo profesija.

Patyrė kupiną įdomybių kelionę, bet kiekvieną kartą kažką naujo atrandame ir savo artimiausioje aplinkoje. Auksiniame lapų kilime darželio kieme stovintys medžiai atrodo tikrai paslaptingai. Kiek daug jie turi galių! Pasirinkę patinkantį medį,  apkabino, dalinosi džiaugsmu, o gal pagydė savo liūdesį, pyktį, bet kiekvienas savaip pajuto, kad galima nusiraminti ar net  pagerinti savo nuotaiką. Buvo smagu sužinoti, kiek rankų gali vieną medį apkabinti? Kodėl vienų medžių  žievė stora, kitų plona, kodėl nelygus jos paviršius, koks medžių žievės raštas? Visus atsakymus kiekvienas surado asmeniškai  per patyriminę veiklą. Tobulino matematinius įgūdžius Iš gamtinės medžiagos dėliodami skaičius, skaičiavo, kiek ko panaudojo, skaičių dalino į dalis, svėrė ir lygino. Lauko matematika taip pat vienas malonumas. O kai vaikams pasiūlėme žaidimą su “purvu“, rodos, jų laisvei ir kūrybai neliko ribų.  Nustebimas ir  netikėtumas įtraukė į veiklą kiekvieną vaiką.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Malvina Miškelienė